Pučiamųjų instrumentų skyrius
Pučiamųjų instrumentų skyriuje
mokiniai mokosi groti fleita,
klarnetu, saksofonu ir
triūba. Skyriaus vedėjas
mokytojas metodininkas Danielius Žimkus.
Loreta Rutkauskaitė, Laima Šulskutė-Romoslauskienė moko groti fleita. Klarneto ir
saksofono moko mokytojas metodininkas Danielius Žimkus, triūbos moko Romualdas Jonavičius.
Skyriuje keletą metų dirbo mokytojas
Saulius Žvirblis
(1971-2005).
Kiekvienais mokslo metais pučiamųjų
skyriaus mokiniai aktyviai dalyvauja mokyklos bei miesto
renginiuose. Koncertuoja vaikų darželiuose, vidurinėse mokyklose. Įvairiomis progomis surengti koncertai vyksta ir miesto visuomenei
galerijoje "Vartai",
Lietuvos teatro, muzikos ir kino
muziejuje, Verkių rūmuose, Nacionalinio muziejaus salėje, Vilnaus Rotušėje. Rengiant rusų muzikos ciklą,
koncertai vyko ir Markučiuose A. Puškino muziejuje. Koncertų organizatorė teorinio skyriaus vedėja vyr. mokytoja
Nadežda Dambrauskienė.
Pūtikai turi jau tradiciniu
tapusį festivalį "Skamba trimitai". Jis vyksta keliais etapais, o baigiamasis III turas apjungia visų Vilniaus mokyklų
mokinius į koncertą Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto
teatre.
Kas dveji metai vyksta
Br. Jonušo solistų ir ansamblių festivalis. Aktyviai dalyvauja fleitos,
klarneto, saksofono ir
trimito spec. mokiniai bei jų
mokytojai.
Šalia minėto festivalio vyksta J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkursas. 2000 m. saksofono
specialybės mokinys Tadas Paulavičius tapo laureatu, o klarneto specialybės mokinys R. Michailovskis gavo diplomą (mokytojas
metodininkas D. Žimkus).
2004 m. J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurso laureate tapo
fleitininkė Ieva Langaitė (mokytojas Giedrius
Gelgotas).
Mokytojo S. Žvirblio mokinys Laimantas Pleikys 2000 m. sėkmingai įstojo ir tęsia studijas
Vilniaus konservatorijoje (trombono specialybė).
2006 m. J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurso laureatais tapo klarnetininkas Paulius Jakonis (mokytojas D. Žimkus) ir fleitininkė Ieva Langaitė (mokytojas Giedrius Gelgotas).
Skyriaus moksleiviai nuolat dalyvauja Br. Jonušo festivalių koncertuose. Laima Šulskutė nuolat dalyvauja J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurso vertinimo komisijoje.
2009 m. lapkričio 27 d. fleitininkių ansamblis (vadovė mokytoja Loreta Rutkauskaitė) lapkričio 27d. dalyvavo šv. Cecilijos koncerte, kuris vyko Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.
2009 m. gruodžio mėn. 12 d. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje vyksiančiame respublikiniame ansamblinio muzikavimo festivalyje "Muzikinė vaivorykštė" dalyvaus: klarnetininkų ir saksofonininkų ansamblis (mokytojas Danielius Žimkus, koncermeisterė Tatjana Šlaustienė), B. Sniežko (saksofonas) ir E. Cybulska (fortepijonas), P. Jakonis, M. Vlaščenko (klarnetai) ir J.Čiarniavsky (fortepijonas), (mokytojai D. Žimkus ir G. Mameniškis). Abu šie ansambliai dalyvaus 2010 m. sausio mėn. 30 d. Karoliniškių muzikos mokykloje vyksiančiame Vilniaus apskrities 4-tajame kamerinių ansamblių festivalyje-konkurse "Klasika ir džiazas".
2009 m. gruodžio mėn. 18 d.
mokytoja Laima Romoslauskienė Vilniaus Stasio Vainiūno namuose organizuoja
bendrą muzikos mokyklos "Lyroa" ir Juozo Tallat- Kelpšos konservatorijos savo
klasės mokinių koncertą.
2010 m. vasario mėn. Naujosios Vilnios muzikos mokykloje vyks
XVIII respublikinio Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurso Vilniaus zonos
atrankinis turas. Dalyvaus mokytojų L. Romoslauskienės, L. Rutkauskaitės ir D.
Žimkaus fleitos bei klarneto specializacijos mokiniai.
2010 m. gruodžio 4 d. fleitininkų ansamblis, vadovaujamas
vyr. mokytojos Loreta Rutkauskaitė dalyvavo renginyje "Žalgirio dvasia - mūsų
širdyse". Daugiau informacijos.
Klasikinė vakarietiška fleita yra skersinė, arba
transverse fleita, XII a. pirmą
kartą pasiekusi Europą iš Rytų. Viduramžiais ji buvo siejama
su karo muzika,
tačiau XVII a. viduryje įgijo svarbesnę reikšmę kaip operos
ir dvaro instrumentas. Pirmieji reikšmingi vakarietiškos
fleitos sandaros pokyčiai XVII a. yra prancūzų Hoteterių šeimos nuopelnas. Dar svarbesnės buvo
XIX a. 3-iojo dešimtmečio pr. Teobaldo
Bėmo (Theobald Boehm) iš Miuncheno įvestos
radikalios naujovės.
Jo sukurtas instrumento
modelis beveik nepakitęs išliko iki šių dienų,
ir Bėmo fleitomis,
pagamintomis iš medžio ir metalo,
šiandien yra grojama viso pasaulio
orkestruose. Išilginė fleita
yra fleitos-švilpuko atmaina, buvusi svarbi renesanso ir baroko laikų
muzikoje. Ji paprastai
gaminama iš medžio ir turi
platų kūgio formos korpusą. Išilginė fleita palyginti nesudėtingas instrumentas.
Apie 1750 m. išilginės fleitos praktiškai buvo atsisakyta, o vietoj jos
buvo imta naudoti skersine fleita. Susidomėjimas išilgine fleita vėl atgijo 1919 m., kai ja domėtis ėmė instrumentų
meistras Arnoldas Dolmečas (Arnold Dolmetsch).
Klarnetas
yra vienas visapusiškiausių orkestro instrumentų. Jis kilo iš šalamajos. Pirmą kartą jį pagamino
vokiečių instrumentų meistras Dž. K. Deneris (J. C. Denner). 1840 m. klarnetui buvo
pritaikyta Bėmo vožtuvų sistema, tuo metu jau
sėkmingai pritaikyta orkestro fleitai. Ji atvėrė klarnetui daugiau išraiškos galimybių ir yra
naudojama visuose šiuolaikiniuose instrumentuose.
Per savo vystymosi
laikotarpį klarnetai buvo gaminami skirtingų
dydžių.
Saksofoną
sukūrė belgų meistras Adolfas Saksas (Adolphe Sax) bandydamas pagerinti bosinio klarneto garsą. Instrumentas buvo
užpatentuotas 1846 m. Paryžiuje.
Saksofonai buvo daromi kelių dydžių
tai metaliniai instrumentai, turintys konusinį kanalą, klarneto tipo žiotis
ir viengubą liežuvėlį. Kadangi juo lengva groti, saksofonas greitai paplito karo, o vėliau, įžengus į XX a., ir džiazo orkestruose.
Triūba
tai varinis pučiamasis instrumentas, dar vadinamas trimitu.
XVIII a. pabaigoje varinių pučiamųjų instrumentų dirbėjai ypatingai susirūpino, kaip pagaminti trimitą, neturintį natūralaus trimito trūkumų. Priimtinas sprendimas buvo
rastas XIX a. pradžioje, kai Štiolcelis (Stölzel) ir Bliumelis
(Blühmel) pagamino pirmuosius vožtuvinius trimitus. Šie trimitai buvo lankstesni ir leido
pūtėjams groti melodijas, turinčias žymiai didesnį diapazoną.